Alicja Rybalko

Gimė 1960.07.04 Vilniuje. Genetikė, poetė ir vertėja. Baigė VU Gamtos mokslų fakultetą. Biomedicinos mokslų daktarė. Nuo 1999 metų gyvena Vokietijoje (Münster). Lietuvos rašytojų sąjungos narė nuo 1995. Koperniko fondo (JAV ir Lenkija), B. Sadovskos, J.Slovackio (su kt. Vilniaus lenkų poetais) premijų laureatė. Rašo lenkų kalba.

Išleido šiuos eileraščių rinkinius:

1. Vilniau, mano tėvyne - Wilno ojczyzno moja, Varšuva, 1990.
2. Palieku šį laiką - Opuszczam ten czas, Varšuva, 1991.
3. Laiškai iš Nojaus laivo - Listy z Arki Noego, Vilnius, 1991.
4. Reiks žãviai būti man ir puikiai - Będę musiała być prześliczna, Varšuva, 1992.
5. Mano eilės tebūnie tylėjimas - Moim wierszem niech będzie milczenie, Krokuva 1995, 1996.
6. Eilėraščiai - Wiersze (dvikalbė rinktinė lenkų ir lietuvių kalbomis, vertė Vl. Braziūnas), Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003.

Atpausdino virš 120 straipsnių, felietonų, reportažų bei recenzijų Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos spaudoje lenkų kalba.

Vertimai is lietuvių kalbos:

1. Marcelijus Martinaitis. Eilėraščiai panašūs į Lietuvą - Wiersze podobne do Litwy (dvikalbė rinktinė lenkų ir lietuvių kalbomis), Seinai, Fundacja „Pogranicze” 1995.
2. Mindaugo sapnas. Dešimto dešimtmečio lietuvių literatūros antologija - Sen Mendoga. Antologia literatury litewskiej lat 90, Varšuva, Książka i Wiedza 2001 (kartu su kitais vertėjais).
3. Jurgis Kunčinas. Tūla – Tula (Romanas), Seinai, Fundacja „Pogranicze” 2002.
4. Jūratė Januškevičiūtė. Auksinis kiaušinis - Złote jajko (pjesė vaikams) 2002; Varšuvos lelių teatras „Baj”.
5. Vytautas Bložė. Eilėraščiai - Wiersze (rinktinė), Lodzė, „Tygiel kultury” biblioteka 2003 (kartu su kitais vertėjais).
6. Gintaras Grajauskas. Nevykelis Grajevskis - Przegrany Grajewski (rinktinė), Lodzė, „Tygiel kultury” biblioteka 2003.
7. Renata Šerelytė. Ledynmečio žvaigždės - Gwiazdy epoki lodowcowej (romanas), Wołowiec, Czarne 2004.
8. Renata Šerelytė. Vardas tamsoje - Imię w ciemności (romanas), Wołowiec, Czarne 2005.
9. Vytautė Žilinskaitė. Berniukas iš albumo - Chłopczyk z albumu (pjesė vaikams) 2005; Žešovo teatras „Maska”.
10. Nijolė Indriūnaitė. Muzikinė dėžutė - Pozytywka (pjesė vaikams) 2006; Poznanės animacijos teatras.

Vertimai iš švedų kalbos:

       1. Edith Södergran. Mano gyvenimas, mano mirtis, mano likimas – Moje życie, moja śmierć, mój los (rinktinė) Varšuva, 1995.

_________________________________________________________________________________

Sugrįžimai

Išvažiuoti beveik tas pat kaip numirti.
Grįžtama kaip kas kitas,
kita siela ir kūnu.
Naujos raukšlės ir prarasta porcija nekaltybės.
Akys žiūri, bet mato kitaip.
Kas iš to, kad šunys ir kaimynai mus tebepažįsta,
kai durys sveikindamosi girgžteli kitoniškai.
Tiek sugrižimų jau išgyveno be mūsų.
Tiek mirusių pro jas sugrįždavo.

1998

Vertė Vladas Braziūnas

Tai vis dar Vilnius

Jie kalbasi
kalbasi žydiškai
po tuo balkonu su egiptiečių galvelėm
cerkvė smalsiai žiūri per petį
virš kito kyla bažnyčia
su varpine kiaurai
lyg durys atvertos
į visų bendrą dangų

1991

Vertė Vladas Braziūnas

Kelionė į Lietuvą

Lietuvą užgula sutemos,
minkštos it lūšies pėdos,
ką čia daugiau berašysi,
kai šitiek miškų aplinkui.
Miestai išnyra retokai,
tarsi norėtų priminti,
kad yr ten pasaulis tolimas
ir gaudžia, ir staugia, ir traška.

Priverk už nugaros sieną,
rasą beauštant palieski,
saulė teka virš pievos
ir virš kaimiečio sulinkusio.
Ką čia rašyt iš kelionės –
raštas tampa bereikšmis:
paukščio sparnu ant vandenio,
skruzdėlės pėdsaku smėly...

1999

Vertė Vladas Braziūnas

Diuseldorfo stotyje

Lyg visą laiką bėgtumėm į Egiptą:
Juozapas, vaikas ir aš.
Vis kelyje, vis tarp Koka Kolos ir paskutinio
išpardavimo reklamų.
Lyg vytųsi mus neapykantos pilnas Erodo žvilgsnis.
Neverk, vaike, tas dėdė tik pardavinėja skutimosi peiliukus.
Egipte praneša karštį.

2001

Vertė Vladas Braziūnas

Mokomės užsienio kalbų

Išplaukdavom į svetimas jūras.
Nuo jų žodžių
pindavosi liežuviai,
o širdys grimzdavo dugnan.

Ak, jeigu ne tie toliai,
kurie dūsaudavo kaip žuvėdros ant tolimo molo.

Išspjautumei šį kartėsį,
saldžios seilės pačios atplauks.

Kokius lobius atneš ant liežuvio.

Ak, jeigu ne tie toliai.

1994

Vertė Vladas Braziūnas

myliu jį taigi

jis toksai plonytis
kaip popierius
po tuo popierium kraujas

myliu jį taigi
vaikštau aplinkui ant pirštų
peilį laikau už dantų

žvilgsnis šiek tiek per aštrus
myliu jį taigi
prisimerkiu

na bet ta plunksna ir dreskia

1991

Vertė Vladas Braziūnas

kai jis ateina

kai jis ateina
nuorūkos prisikelia iš numirusių
ir pelenai kvepia kaip brangiausias žodis

kai jis ateina
rankos bunda virpėdamos
tas negeras sapnas apie darbą
o jos geba tik myluoti

kai jis ateina
tas kitas pasišiausia ir urzgia
per miegus

nusiramink sakau
daugiau jo neateidinėsiu

1991

Vertė Vladas Šimkus

tos moterys

tos moterys
net akys skausta žiūrint
per aukštos jo pakinkliams
jis gi jų bijo
žinau
kvailiuk išdrįsk
nubrauk nuo jų tą
pudrą
po ja jos tokios kaip tu
bijo

1991

Vertė Vladas Braziūnas

jis nepalenkiamas

visi meilės klystkeliai
apraizgo jam kojas
jis nepalenkiamas

visi bejėgiai sielvartai
kabinasi jam už rankų
jis neįveikiamas

visos nepaguodžiamos raudos
žvelgia jam į akis
jis sausas

dalykiškai klausia
ar šiandien gali

1991

Vertė Vladas Šimkus

taupau jį

nežiūriu jam tiesiai į akis
jos gali neištverti
paduodu jam ranką
tegu praplaukia viršum darganų

mano žodžiai iš vaško
kad turėtų ką lipdyti
mano plaukai iš smėlio
kad turėtų kuo žaisti

kalbu
kad jį paguosčiau
tyliu
kad jo neskaudinčiau

taupau jį
juk sako ilgainiui pabrangs

1991

Vertė Vladas Šimkus

x  x  x

Reiks žãviai būti man ir puikiai,
vėl liūdnai, o tada iš naujo,
kad perskaitinėt man nepultum
krūtų, dantų ir žilo plauko.

Reiks violetinei man būti
kaip nepažadintai princesei,
kad siektum pabučiuoti lūpas
ir trokštum slibiną nudėti.

Reiks būti man kaip tai pelėdai,
protingai žvelgt į svieto tvarką,
kad ištausot tave gebėčiau,
kad su manim ilgai netvertum.

1991

Vertė Vladas Braziūnas

Mūsų senolės

Mūsų senolės tikriausiai kalbas tarpusavy
melsvadangiškai.
Gal šnekučiuojas
po gėrio ir blogio medžiu.
Geraširdiškai vis palinguodamos,
kad vaikaičiai tokie laikini,
o šie užsispyrę laikinumo savo nepaiso.

Nelengva yra su jumis išsiskirt, mūsų meiliosios.
Pastovėkite dar po medžiu.
Tarp savų šnabždesių, tarp rusvų sijonų šiugždėjimo.
Su jumis mums saugiau.
Ten žemai.
Tarp gera ir bloga.

1996

Vertė Vladas Braziūnas

Mano tėvynėj

Lapai mano tėvynėje didesni,
ir spalvingesnis drugys praskrenda virš pievos.
Visos eilės parašytos daug suprantamiau
ir romanų pabaigos būna protingesnės.
Piktieji čia blogesni, o liūdnesni – gerieji,
saulė, mėnulis ir žvaigždės čia mūsiškai šviečia.
Tik žemė ten, kur visados
ir kaip visur – tyli

1997

Vertė Vladas Braziūnas

 

x  x  x

Prisipratinti, kad išskrisi.
Nepirkti kėdžių
nei per gilių fotelių.
Tik jau nepamilti visko.
Jei ir apkabinti, tik ne suvisam.
Tegul glėbys pasilieka tuščias.
Tik toji nematoma
tavo krūtinės sunkybė.

1998

Vertė Vladas Braziūnas
 

x  x  x

Skaidriame atminties ežere
turškiasi močiutės kaimo antys
ir vis dar žybčioja
devynios kapeikos ledams,
pieniškiems, su traškančiu tikru vafliu.

Skaidrus atminties ežeras
priims visa –
užtenka tik giliai pažiūrėti sau į akis.
Dar viena raukšlė
ant vandens,
tvari it atmintis.

1998

Vertė Vladas Braziūnas

Trumpa rauda pasiklydusiai sielai

Tokį kelio galą teko tau, siela, sukarti:
per gudų girias
ir per lietuvių raistus,
kad suplasnotum lapkričio naktį
čia po mano langu, Gigasstrasse 5.
Nieko čia tau nėra,
net ir žvakės visos spalvotos.
Nė viena nenori degti mirusiems.
Ar ne geriau būtų buvę tau pasilikus
kapinėse tarp sukrypusių kryžių,
bet užtatai tikro medžio,
kurį lietė gyvos žmogaus rankos?

Čia nėra net kam pasakyti „Škac!”

Pasiimk šią ašarą, ji tikra.
Ir ten grįžki, kur tavęs verkia.

1999

Vertė Vladas Braziūnas

Daiktai

Paliks po mūsų tik daiktai keisčiausi:
dryžuota kojinė už radiatoriaus,
bambonkių puskilis pačiulpt prieš miegą
ir nuotraukos kamputy susimąstymas.

Ką mums veikti su jais, nelabai ir beaišku.

Griekas išmesti,
o naudotis – lyg ir šventvagystė.
To susimąstymo neima jokie milteliai.

Mūsų pieno broliai ir sesės,
mūsų daiktai.
Mums – amžinąjį atilsį,
jiems – amžinąją užmarštį.
Ir antraip, brolyčiai,
ir antraip.

1993

Vertė Vladas Braziūnas

susitinku jį

jis
šiandieną ne per blogai atrodo
sako kad turi tris iš karto
ir nemeluoja

vaikštinėja po mano žvilgsnio siūlelį
uodegą kečia
ir nekrinta

pinigai sako
taip pinigai

pinigai sakau
ak šitaip
pinigai

meilė sakom
et kokia ten meilė

1993

Vertė Vladas Braziūnas
 

x  x  x

Galima kūną mylėt ir svajonę.
Saugiau mylėti vien tik kūną.
O jau saugiausia žinoti,
ką taip myli.

1992

Vertė Vladas Braziūnas

Eilėraštis apie pasiaukojimą

Save pataupyk sau pačiai,
tik jau visko neišdalyki.
Tavo tas danguje debesis
ir tavo pakelės dulkės.
Tavo kalendorius su raudonai žymėtais
tolimųjų draugų gimtadieniais.

Dalini obuolį į dvi dalis,
paskiau į ketvirtadalius.
Galop pasitenkini sėklomis.

Šios skriaudos gali vienąsyk nepamiršti.

2001

Vertė Vladas Braziūnas

Eilėraštis apie alkį

Noriu mėsos,
o turiu tiktai popieriaus.
Noriu šiltos gyvos mėsos.
Turiu vyniojamojo popieriaus
sūdytiems marinuotiems šaldytiems
žodžiams.
Tiktai popieriaus, ištisus kalnus popieriaus.
Tiktai popieriaus.
Noriu mėsos.

1993

Vertė Vladas Braziūnas